Parodos

Lietuvos valstybės naujojo archyvo parodos:

Veikiančios stacionarios parodos:

1. Paroda „Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas” 

Paroda pasakoja apie dažnai jau su nostalgija stebimą 90-ųjų laikotarpį. Dėmesio centre – pagrindiniai politiniai ir ekonominiai procesai, formavę pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį. 1990 m. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas įžiebė laisvės pakilimą, tačiau netrukus prasidėjo sudėtingas darbas kuriant veikiančią valstybės infrastruktūrą: teko spręsti privatizacijos ir valiutos stabilumo klausimus, megzti diplomatinius ryšius, formuoti įstatyminę bazę. Vyko pirmieji laisvi Lietuvos Respublikos Seimo ir Prezidento rinkimai, kurie formavo politinės kultūros pamatą. Parodoje šie įvykiai prisimenami ir nagrinėjami netradicinėje erdvėje, kurioje dokumentų, nuotraukų bei tekstų pagalba lankytojams siūloma pažvelgti į to laikotarpio sprendimus, patiems įvertinti jų pasekmes ir suprasti, kaip jie formavo naują kasdienybę.

O. Milašiaus g. 25, Vilnius. Lankymas nemokamas. 

2. Paroda „Laisvės kovos menininko akimis: Jonas Jagėla“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Lietuvos valstybės naujuoju archyvu pristato parodą „Laisvės kovos menininko akimis“, skirtą menininko Jono Jagėlos atminimui, kūrybos įprasminimui ir laisvės kovų istorinio pasakojimo tęstinumui.

Jonas Jagėla – ne tik talentingas skulptorius, bet ir žmogus, savo kūryboje drąsiai palietęs sudėtingas Lietuvos istorijos temas, meninėmis priemonėmis įamžinęs laisvės kovotojų atminimą. Jo darbai kalba apie pasiaukojimą, tautinę savimonę ir istorinės tiesos svarbą. Paroda „Laisvės kovos menininko akimis“ kviečia iš arčiau pažinti J. Jagėlos kūrybą bei per menininko žvilgsnį naujai atrasti mūsų tautos atminties ženklus.

Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis. Paroda lankoma įsigijus muziejaus lankytojo bilietą arba bilietą tik į parodą (3 Eur, taikomos nuolaidos)

Virtualios parodos/Įtraukios istorijos:

Įtrauki istorija. „Jeigu bus išrinkti geri, sąžiningi žmonės" – 1992 m. rinkimai į LR Seimą" 

Įtraukioje istorijoje kalbame apie 1992 m. spalio 25 d. vykusius rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą – pirmuosius po Nepriklausomybės atkūrimo. Tą pačią dieną vyko ir referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Parodoje apžvelgiama rinkimų sistema, politinių partijų kampanijos, visuomenės nuotaikos ir rinkimų rezultatai.

Virtuali paroda Kalboje glūdi tautos dvasia. Pasaulinio garso lietuvių baltisto, akademiko, profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

Pasaulyje Lietuvos vardą garsinęs profesorius buvo meilės Lietuvai, nuoširdaus darbo jos labui ir ištikimybės žmonėms pavyzdys. Prof. Z. Zinkevičiaus darbai, jo skleistos mintys dar sovietinės okupacijos metais atliko nepaprastai didelį vaidmenį kovojant su rusinimu, palaikant lietuvišką tautinę savimonę, skatinant ypač jaunimą domėtis savo kalbos, krašto istorija. Ne tik domėtis, bet ir didžiuotis savo tauta, savo dvasine kultūra, jos svarbiausiu elementu – turtinga, skambia kalba.
Parodoje atspindėti svarbiausi Z. Zinkevičiaus biografijos momentai, jo profesinė, mokslinė, pedagoginė, visuomeninė, politinė veikla. Parodos galerijose lankytojai gali pamatyti gausų pluoštą fotografijų, apdovanojimų, vaizdo įrašų galeriją, susipažinti su įvairaus pobūdžio dokumentais, leidiniais, straipsniais, taip pat padėkomis, sveikinimais, skirtais profesoriui. 

Virtuali paroda Olimpinis šimtmetis: nuo Paryžiaus iki Paryžiaus

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) įkurtas 1924 m. gegužės 25 d. Sovietinės okupacijos ir aneksijos metu LTOK veikla buvo sustabdyta. LTOK atkurtas 1988 m. gruodžio 11 d., veikia pagal Olimpinę chartiją – Tarptautinio olimpinio komiteto priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendrą kodeksą. Per 100 metų Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse iš viso varžėsi 28-ių sporto šakų varžybose – 23-jose vasaros ir 5-iose žiemos. Minėdamas šią progą Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „Olimpinis šimtmetis: nuo Paryžiaus iki Paryžiaus“. Joje galima pamatyti fotografijas, kuriose atvaizduojami ryškiausi mūsų šalies sporto laimėjimai olimpinėse žaidynėse, vaizdo įrašus su archyviniais lietuvių pasirodymų epizodais, susipažinti su leidiniais ir spaudos iškarpomis šia tematika, pavartyti LTOK bukletus, skirtus lietuvių pasirodymams olimpiadose. Parodoje eksponuojami su Lietuvos olimpinio judėjimo atkūrimu ir vystymu susiję dokumentai (korespondencija, pranešimai, darbotvarkės, veiklos programos, įstatai), įvairi atributika, apdovanojimai, padėkos.

Virtuali paroda Tvirtu žingsniu – į NATO 

Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „Tvirtu žingsniu – į NATO“, kurioje eksponuojami dokumentai, parodadantys, kaip vyko susirašinėjimas tarp Lietuvos Respublikos institucijų, atsakingų už integracijos į Aljansą procesą, taip pat su NATO būstine Briuselyje, NATO narėmis bei jų deleguotais asmenimis, kurie atstovavo Aljanso interesus. Parodoje galima susipažinti su įsakymais, nutarimais, pareiškimais, rezoliucijomis. Parodą papildo plati fotodokumentinė ir audiovizualinė medžiaga. Ypatingas parodos akcentas yra Lietuvos krašto apsaugos sistemoje dirbusių ir tebedirbančių žmonių, vienaip ar kitaip dalyvavusių Lietuvos integracijos į NATO procese, specialiai šiai parodai parašyti tekstai – tai yra jų išsakytos mintys, įžvalgos, prisiminimai. Nuoširdžiai jiems dėkojame!

Įtrauki istorija 20 METŲ: LIETUVA IR EUROPOS SĄJUNGA 

2004 metais Lietuvą Eurovizijoje atstovavo Simona Jakubėnaite ir Linas Adomaitis su daina “What’s happened to your love?”, Atėnuose vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse Virgilijus Alekna antrą kartą iškovojo auksą disko metimo rungtyje. 2004 m. Lietuvą vienas po kito drebino politiniai skandalai ir pirmą kartą šalies istorijoje apkaltos metu nuo prezidento pareigų buvo nušalintas Rolandas Paksas ir naujuoju prezidentu perrinktas Valdas Adamkus. 2004 m. Lietuva sugrįžo į vakarus tapusi Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos (ES) narė. Kviečiame prisiminti kokį kelią Lietuva turėjo nueiti prieš tapdama viena iš ES narių.

Virtuali paroda 30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos

ietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos“. Parodoje eksponuojami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir kitų valstybinių įstaigų rengti dokumentai. Nušviečiamas susirašinėjimas tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS, vėliau Rusijos Federacijos, institucijų bei jų deleguotų asmenų, atsakingų už okupacinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taip pat bus galima susipažinti su įsakymais, nutarimais, pareiškimais (bei jų projektais), susijusiais su okupacinės kariuomenės išvedimu, susirašinėjimo, bendradarbiavimo dokumentais, pasirengimo deryboms dėl šalies gynybos, SSRS ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuvoje, SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS dokumentais. Parodos lankytojai turės puikią progą pamatyti gausybę čia eksponuojamų fotografijų, kai kurias, gal net pirmą kartą, paskaityti karo istoriko dr. Gintauto Surgailio įžvalgas. Vaizdo įrašų galerijoje patalpinta 2013 m. rugsėjo 6 d. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusios mokslinės konferencijos „Lietuvos kariuomenės indėlis išvedant SSRS kariuomenę“, skirtos SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui, filmuota medžiaga.

Virtuali paroda Muziejininkui Romualdui Budriui – 90 metų

Romualdas Budrys – Lietuvos muziejininkystės grandas, puikiai meno ir kultūros entuziastams pažįstama asmenybė, išauginusi ištisą muziejininkų kartą. Tai žmogus, daugiau nei 60 savo gyvenimo metų paskyręs menui, kultūrai ir muziejininkystei, daugybės Lietuvos muziejų ir ekspozicijų autorius bei įkvėpėjas. Jo iniciatyva atkurtas Tiškevičių rūmų interjeras, gimė Palangos Gintaro muziejus, Vilniaus Taikomosios dailės muziejus, Juodkrantės miniatiūrų muziejus, Laikrodžių muziejus Klaipėdoje, Kauno Žilinsko galerija, garsių užsienyje kūrusių menininkų Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Prano Domšaičio galerija ir kiti muziejai visoje Lietuvoje. Romualdas Budrys dalyvavo Radvilų, Istorinės Prezidentūros, Valdovų rūmų interjerų kūrime, dirbo įvairiose ekspedicijose, tarptautinėse ekspertų grupėse. Jo dėka gausios lietuvių kilmės menininkų darbų kolekcijos iš įvairių pasaulio vietų grįžo į Lietuvą ir papildė mūsų šalies meno lobyną. 

Virtuali paroda „Be laisvės nenurimsim!". Lietuvos laisvės lygai – 45

1978 m. birželio 14 d., kaip pogrindinė organizacija, buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga. Minint šią gražią istorinę sukaktį Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „BE LAISVĖS NENURIMSIM!“. LIETUVOS LAISVĖS LYGAI – 45. Lietuvos laisvės lyga siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. Rengė mitingus, platino antisovietinę literatūrą. Jai vadovavo Antanas Terleckas. Kiti žymesni veikėjai – dr. Algirdas Statkevičius, Jonas Gelažius, Arūnas Trukanas, Julius Sasnauskas. Vytautas Bogušis. 1995 m. lapkričio 8 d. įregistruota kaip politinė partija. 2001 m. įsijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą, o 2003 m. nutraukė veiklą. Aštuntajame dešimtmetyje okupuotoje Lietuvoje rusenęs pilietinis pasipriešinimas tapo viešesnis, išryškėjo kelios antisovietinio pasipriešinimo sąjūdžio kryptys: religinė, tautinė, tautinė-liberalioji. Tautinės krypties atstovai siekė puoselėti lietuvybę, saugoti tautinį tapatumą, jų politinis idealas buvo nepriklausoma Lietuva. Viena ryškiausių šios pakraipos organizacijų buvo Lietuvos laisvės lyga. Svarbiausi su Lietuvos laisvės lyga susiję leidiniai – tai dar šios organizacijos ištakas menantis 1976–1977 m. leistas tautinės pakraipos pogrindžio leidinys „Laisvės šauklys“ (išėjo 5 numeriai). 1977 m. rugpjūčio mėn. KGB susekus leidėjus, „Laisvės šauklys“ nustojo ėjęs. Ypač radikalių tautinių nuostatų 1979–1981 m. leistas Lietuvos laisvės lygos pogrindžio leidinys „Vytis“ (išėjo 6 numeriai, 7-as numeris pateko į KGB rankas). Lietuvos valstybės naujasis archyvas 2002 m. priėmė saugoti Lietuvos laisvės lygos veiklos dokumentus (1931-01-27–1993-01-06), kurių dalis nugulė ir šioje parodoje. Joje supažindinama su Lietuvos laisvės lygos istorija, pateikta kreipimaisi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą, politines partijas ir organizacijas, piliečius, Antano Terlecko kalbų, pasakytų renginių, susitikimų metu, pasisakymų tekstai, leidinių, straipsnių, fotografijų.

Visas Lietuvos valstybės naujojo archyvo virtualias parodas kviečiame pamatyti čia.